- pjūmenis
- pjūmenis sf. 1. Ev, Kos50 žr. pjūtis 1: Adant ... diegai ... iždygtų, želtų ir gausią pjūmenį atneštų SPII255. Perleiskite abejiems augt ik pjūmeni (pjūklei), o metu pjūmenies tarysiu pjovėjams SPI281. 2. aštuntas metų mėnuo, rugpjūtis: Penktasis m. rugpjūties (pjūmenies) turėjo ženklą pjautuvo A1884,28.
Dictionary of the Lithuanian Language.